1. Borų miško pušis

Borų miško pušis yra Žaslių sen., netoli Naujažerio kaimo esančio Borų miško pakraštyje, netoli ūkininko J. Lesotos sodybos. Pasakojama, kad kažkada prie pušies vaidendavosi (kažkur šalia buvo palaidotas Pirmojo pasaulinio karo metu žuvęs kareivis), todėl į medį buvo įkaltas metalinis kryžius su Nukryžiuotoju. Pušis 1999 m. paskelbta valstybės saugomu botaniniu kraštovaizdžio objektu.

2. Senosios Žaslių žydų kapinės

Žaslių miestelyje žydai įsikūrė labai anksti. 1555 m. pirmąkart paminėti trylika Žasliuose gyvenusių žydų – šis faktas rodo tuo metu jau gyvavus Žaslių žydų bendruomenę – seniausią Kaišiadorių rajono teritorijoje ir vieną pirmųjų dabartinėje Lietuvoje. Kadangi jokių kitų žydų kapinių Žaslių apylinkėse daugiau nėra žinoma, tai galima spėti, kad šios kapinės yra labai senos – galbūt net ir bendraamžės su kapinėse stovinčiu galingu ąžuolu.

1997 m. kapinėse lankęsis tyrinėtojas iš Latvijos dr. Aleksandrs Feigmanis nurašė 102 išlikusius antkapių įrašus ar jų fragmentus. Ankstyviausias išlikęs antkapinis įrašas mini 1848 m. palaidojimo datą, vėlyviausiame įrašyta 1940 m. palaidojimo data. Deja, gerokai daugiau antkapių tuo metu jau buvo sunaikinta.
 

3. Naujažerio akmuo su ženklais

Akmuo yra Vilniaus g., važiuojant link Kaišiadorių, dešinėje kelio pusėje. Jis yra pailgas, jame iškaltas germaniškasis kryžius, kurio galai baigiasi mažais kryželiais. Pasakojama, jog tai – pirmųjų krikščionių kapų antkapis. Manoma, kad šis akmuo gali būti didiko antkapio fragmentas. Kalbėta, kad jis yra stebuklingas. Buvo tikima, kad nuplovus akmenį ir to vandens davus ligoniui, šis galėdavęs pasveikti.

4. Buvęs žydų chasidų sinagogos pastatas

1889 m. Žasliuose veikė sinagoga ir dveji maldos namai: žydai ortodoksai rinkosi į senąją sinagogą ir neseniai pastatytus maldos namus, žydai chasidai – į savo maldos namus. Visi trys pastatai buvo mediniai. Per didįjį 1905 m. miestelio gaisrą ortodoksų sinagoga ir chasidų maldos namai sudegė. 1906 m. abi Žaslių žydų tikybinės bendruomenės nusiuntė prašymą senųjų maldos namų vietoje leisti statyti naujus mūrinius maldos namus. Projektų autoriumi buvo A. Filipovičius-Dubovikas. Bendruomenei rinkti savanoriškas aukas statybų darbams sekėsi sunkiai: žydai buvo nuskurdinti neseniai praūžusio gaisro, po kurio beveik nevyko turgūs. Chasidų maldos namai – beveik kvadratinio plano dviaukštis mūrinis pastatas su rytietiškos architektūros elementais fasade – 1908 m. iškilo į pietus nuo aikštės. Chasidų sinagoga išliko beveik be pakitimų.
 

5. Žaslių kultūros ir amatų centras, Leopoldo godovskio bareljefas

Žaslių amatų centras yra įsikūręs Žaslių kultūros centre. Šioje vietoje galima susipažinti su tradiciniais Lietuvos ir Kaišiadorių rajono amatais, taip pat juos išmėginti. Ant pastato 2014 m. buvo atidengtas garsiausio pasaulyje Žasliečio, A. Einšteino draugo, kompozitoriaus ir kairės rankos virtuozo Leopoldo Godovskio bareljefas. (Vytauto g. 38, LT-56412 Žaslių mstl., Kaišiadorių r., tel. (8 346) 20 274).

6. Žaslių miestelio istorinis centras

Žaslių miestelis yra žinomas kaip vieta, kurioje įsikūrė viena pirmųjų žydų bendruomenių Lietuvoje, tad nenuostabu, kad miestelio centre gausu žydų prekybininkų pastatų su išskirtinai to meto architektūriniais sprendimais. Vietinių gyventojų tarpe aikštė juokais vadinama „Tado Blindos“ aikšte, nes čia buvo nufilmuota žymioji paskutinė Tado Blindos gyvenimo scena. 2012 m. švenčiant miestelio 555-ąsias metines centrinėje aikštėje pastatytas paminklas, atspindintis Žaslių herbo motyvus.

7. Žaslių šv. Jurgio bažnyčia

Žaslių šv. Jurgio bažnyčia stovi ant piliakalnio prie vieno iš trijų Žaslių ežerų. Įspūdingoje vietoje stovintis bažnyčios pastatas yra mėgstamas tiek vietinių gyventojų, tiek miestelio svečių. Bažnyčios šventoriuje galima aplankyti Antano Zaleskio tėvų egiptietiško stiliaus kriptą, V.Sladkevičiaus motinos kapą, Jėzaus nešančio kryžiaus koplyčią, prie jos amžiną ramybę surado istorikas, kunigas Juozapas Stakauskas, Žaslių bažnyčios statytojas ir ilgametis klebonas Matas Cijūnaitis.

8. Jėzaus nešančio kryžių koplyčia

Jėzaus, nešančio kryžių, koplyčia pastatyta 1933 m. Žaslių bažnyčios klebono kanauninko Mato Cijūnaičio pastangomis. Skirta 1933-iesiems Jubiliejiniams šventiesiems metams – 1900 metų nuo Kristaus Kančios, Mirties ir Prisikėlimo. Jėzaus statula gelžbetoninė. Koplytėlė pašventinta 1935 m., antrą Velykų dieną. Ji stovi ten, kur buvo senosios medinės bažnyčios didysis altorius. Prie Jėzaus, nečančio kryžių, koplyčios palaidoti šeši kunigai. Tai visų pirma pats koplyčios statytojas kan. Matas Cijūnaitis, kun.dr.Juozapas Stakauskas, kun. Jonas Žižliauskas, kun. Pranas Gerbutavičius, kun. Henrikas Surginevičius ir kun. Aleksandras Alkovikas.

Vokiečių okupacijos metais J. Stakauskas saugojo ir archyvavo senuosius aktus. Jis slėpė ir išgelbėjo keliolika žydų. 1995 m. rugsėjo 14 d. LR Prezidento dekretu apdovanotas Žūstančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

9. Žaslių ežero estrada

Šalia Žaslių bažnyčios, prie ežero, galite aplankyti slėnį. Tai patogi vieta suvalgyti atsivežtus pietus, pailsėti įpusėjus kelionei. Čia vyksta visi svarbiausi Žaslių miestelio renginiai, tad nenuostabu, kad vietiniai gyventojai ateina čia atsipūsti po sunkios darbo dienos.

10. Partizanų atiminimo vietos Kliuko pušynėlyje

Už Žaslių miestelio ribos yra Kliuko pušynėlis, kuriame pastatyti trys kryžiai pokario metais žuvusių ar nužudytų ir čia užkastų partizanų palaikų vietoje. Prieš tai jie būdavo iš įvairių Žaslių valsčiaus vietų atvežami į Žaslių aikštę ir numetami priešais tuometinę "liaudies gynėjų" būstinę. (Vilniaus g. 1)

11. Statkūniškių koplytėlė

Koplytėlė pastatyta netoli Žaslių ežero, ant kalno. Pirmoji koplytėlė buvo mūrinė, tinkuota, dviejų tarpsnių, kvadrato plano. Virš keturšlaičio skardinio stogelio buvo kaltinis geležinis kryžius. Antrojo tarpsnio įstiklintoje nišoje stovėjo kryželis su Nukryžiuotoju. Pasakojama, kad koplytėlė buvo pastatyta ant 1812 m. kare žuvusių prancūzų kareivių kapų. Buvo aptverta tvorele. Kasmet per Sekmines prie koplytėlės vykdavo gegužinės pamaldos. Sovietinės valdžios nurodymu 1964 m. gegužės 24 naktį kopytėlė buvo nugriauta. Vėliau jos vietoje pastatyta antrinių žaliavų supirktuvė. Pagal architekto Stasio Petrausko projektą 1990 m. prie miestelio šiaurinės ribos ir kelio į Stabintiškės pastatyta koplytėlės kopija. Joje yra skulptūrėlė, perkelta iš Žaslių bažnyčios. Maždaug šioje vietoje prieš I pasaulinį karą stovėjo vėjo malūnas.
 

12. Nepriklausomybės kryžius

Nepriklausomybės kryžius netoli Žaslių mokyklos buvo pastatytas maždaug 1928 metais, minint Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį. Kryžiaus priekyje buvo Gedimino stulpų reljefas su 1918 - 1928 data. Tuo metu šalia šio kryžiaus buvo ir vėliavos stiebas, čia vyko įvairios tautinės iškilmės. Deja, 1964 metais kryžius buvo nugriaustas ir atstatytas toje pačioje vietoje tik maždaug 1990 metais.
 

13. Guronių pralaida

Prieš pat Žaslių geležinkelio pervažą dešinėn pusėn vedančiu lauko keliuku galima pasiekti už keliasdešimt metrų esančią Guronių vandens pralaidą po geležinkelio pylimu. Po sankasa tekantis upelis prieš karą buvo žinomas kaip Brastelis. Kiek palypėjus geležinkelio pylimo aukštyn, atsiveria gražus reginys į Žaslių ežerą ir bažnyčią. Netoliese prie pat geležinkelio pylimo stovintis senas mūrinis pastatas - tipiškas carinės Rusijos XIX a. pabaigoje statytas geležinkelio darbininko gyvenamasis namas.

14. Kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškė, rožinio slėpinių parkas

Nuo Guronių iki Žaslių dar tik būsimas kardinolas kiekvieną sekmadienį eidavo pėstute. Dviejų alkakalnių apsuptyje, prie kažkada stovėjusių kardinolo V. Sladkevičiaus tėviškės pastatų buvo sukurtas Rožinio slėpinių parkas. Koplytėlių apsuptyje yra pastatyta centrinė koplyčia, joje kartais vyksta pamaldos. Prie parko esančiame pastate galima aplankyti rožinių ekspoziciją.

15. Guronių alkalnis, vadinamas Pajautos kapu, Kiškio bažnyčia

Tai nedidelė, pilkapį primenanti kalvelė. Jos skersmuo - 28 m, aukštis - 3 - 3,5 metrai, šlaitai gana statūs, viršus kiek įdubęs. Anksčiau kalvelę beveik iš visų pusių juosė pelkės, kurios dabar numelioruotos. Kalvos viršuje ir šlaituose yra įvairaus dydžio akmenų. Pasakojama, kad kalvelė yra karžygio Pajauto kapas. Kunigaikštis žuvo per čia įvykusį mūšį. Kareiviai jam šalmai supylė kapą. Kadangi čia palaidotas Pajautas, tai artimiausias kaimas vadintas Pajautiškėmis. Dar kalbama, kad čia yra šventa, buvusios bažnyčios vieta.

16. Guronių alkalnis “Zvaninyčia”

Kalva vadinama Zvaninyčia arba Dzvanynyčia. Alkakalnis siejamas su pagoniškuoju kultu. Pasakojama, kad, kai "Kiškio bažnyčioje" vykdavo apeigos, apie jas trimitais buvo pranešama iš šios kalvos.

17. Žaslių geležinkelio katastrofos vieta

1975 m. balandžio 4 d., Žaslių geležinkelio stoties gyvenvietėje įvyko kraupi traukinių avarija. Greitasis keleivinis dyzelinis traukinys, vykęs iš Vilniaus į Kauną, pro Žaslius turėjo pravažiuoti nesustodamas. Čia jį turėjo praleisti krovininis traukinys, nukreiptas į šoninį kelią. Deja, įvyko katastrofa: pirmasis keleivinio traukinio vagonas trenkėsi į paskutinį krovininio traukinio vagoną-cisterną su benzinu, kuris užėmė dalį pagrindinio kelio juostos.

Traukiniams susidūrus, keleivinio traukinio vagonas apvirto ant šono. Antrasis vagonas nuriedėjo nuo bėgių ir, apipiltas benzinu iš 60 tonų talpos prakirstos cisternos, užsidegė. Trečiasis vagonas įstrigo į cisterną su benzinu. Avarijos metu žuvo mažiausiai 20, o buvo sužeista bent 80 žmonių. Iki mūsų dienų – tai didžiausia taikos metų geležinkelio avarija Lietuvoje.