Kaune yra Žaslių gatvė.

Žasliai yra antroji gyvienvietė po Vilniaus, kuri išleido gidą o savo miestą.

Antrojo pasaulinio karo metais, laukuose link Stabintiškių mėtėsi krūvos vokiečių karių paliktų ginklų, kurie tapo vaikų žaislais. Tokie vaikų žaidimai dažnai pasibaigdavo traumomis bei įvairiais sužalojimais.

Tarp Vilniaus gatvės pabaigos ir Borų miško esanti laisva erdvė Antrojo pasaulinio karo metais buvo virtusi rusų ‚kukuruznikų“ oro uostu.

Antrojo pasaulinio karo metais prie Statkūniškių ežero buvo paliktas vokiečių tankas, jis buvo pakankamai geros būklės, todėl jaunieji žasliečiai jį dar bandė „prikelti“. Vėliau šis tankas dingo, gal būt todėl sklando legenda, kad Statkūniškių ežere yra nuskendęs tankas.

4 bei 5 dešimtmečiuose pačios populiariausios sporto šakos buvo futbolas ir ledo ritulys.

Prieš Antrajį pasaulinį karą Žasliuose buvo apie 50 parduotuvių ir tik viena iš jų priklausė lietuviams, tai – mokyklinių prekių parduotuvė.

1905 m. Žasliuose per velykines rytines pamaldas bažnyčioje įvyko kruvinos muštynės tarp lenkų ir lietuvių.

1913 m. Žasliuose įvyko pirmasis lietuviškas vaidinimas.

1940 m. Žasliuose veikė mezgimo kursai. Moterys bei merginos sau megsdavosi įvairius drabužius bei aksesuarus.

4 dešimtmetyje Žasliuose vyko Vilniaus dienos.

1911 m. „Viltis“ apie Žaslių miestelį rašė: „Miestelyje nuo alinių iškabų net mirga, yra ir restoranas... Iškabos krenta į akis „Čia geras alus Šopena, čia Engelmano, čia Restoranas, čia monopolinė“, taip priskaičiuosi jų lig dvidešimties“.  ( Paparčių ir Žaslių apylinkės)

1938 m. Žasliuose pastatyta elektrinė.

Turgaus metu vykdavo nelegalios loterijos.

XX a. Viduryje kiekvienais metais į Žaslius atvažiuodavo cirkas.